Kaip mes išgarsėjome: apsakymai / Vilė Vėl; Agnės Kananaitienės iliustracijos. – Vilnius: Metodika, 2012. – 126 p. – ISBN 978-609-444-082-3

Kokia gi ta knyga vaikams, kuri pretenduoja tapti 2012 metų geriausia? Pasirinkau Vilės Vėl „Kaip mes išgarsėjome“. Mane iš tiesų patraukė pavadinimas. Iškart norisi sužinoti, kas pagrindiniai knygos veikėjai ir kokiu būdu jie siekia šlovės. Juk šiais laikais greičiau žinomas ir populiarus tapsi darydamas bloga. Gal vaikų gyvenime kitaip?
Įsigijusi dar dažais kvepiančią knygą, ėmiau ją vartyti ir šiek tiek nusivyliau, nes joje pateikiami trys skirtingi kūriniai: „Goda“, „Kaip mes išgarsėjome“ ir „Brolis“. O taip tikėjausi, kad bus vientisas pasakojimas! Juk istorija, turinti tuos pačius herojus ir vieną siužetą, yra daug įdomesnė. Ji nuo pirmųjų puslapių įtraukia į veiksmą ir nepaleidžia iki pat pabaigos. Vis dėlto turiu ką pasakyti apie šią knygą.
Štai pirmojo kūrinėlio „Goda“ keliamos problemos labai aktualios šiais laikais. Aš pažįstu daugybę šeimų, kurių tėvai išvažiavę į užsienį, o paliktus vaikus prižiūri močiutės ar kiti giminaičiai. Šio apsakymo kiekvienas veikėjas turi įvairiausių problemų, pavyzdžiui, keleto vaikų ir Godos tėvai išsiskyrę, Jokūbo mama dirba kelis darbus, tėtis kalėjime, o Iris Mirinda saugoma nuo gyvenimo sunkumų ir socialinės aplinkos. Beveik visų vaikų tėvai užsiėmę, neturi laiko savo atžaloms. Jie net laisvalaikio neturi, tad įpareigojo mokytoją prižiūrėti gimtadienio šventės mažuosius dalyvius. Jokūbo elgesys man sukėlė šypseną. Jis pats save nubaudė, užsidaręs narve. Labai mažai vaikų save baudžia tokiu neįprastu būdu ir pripažįsta savo kaltę. O taip norėjau, kad daugiau būtų pasakojama apie Godą, ne apie kitus veikėjus. Ši mergaitė mane sužavėjo savo svajone (užaugusi galvoja išvalyti Nerį), savo draugiškumu su klasiokais ir geraširdiškumu močiutei.
Apsakymas „Kaip mes išgarsėjome“ man patiko labiausiai. Susidomėjusi skaičiau be atokvėpio. Domino vaikų draugystė, tarpusavio santykiai, pokalbiai, netgi pats nuotykis – pasiklydimas miške. Živilės, Dienos, Mykolo elgesys yra pamokantis. Vaikai išgyveno miške tik dėl to, kad vienas kitam padėjo. Tai ir buvo jų išgarsėjimo priežastis. Reikia įsivaizduoti, kiek rūpesčių sukėlė vaikai suaugusiems, tačiau žavi ir tai, kad niekas jų nepuola barti, smerkti ar net bausti. Štai tėtis Dienai ir Živilei paaiškina: „... pats didžiausias didvyriškumas, kad padėjot vienas kitam ir išlikot gyvi“. Realiame gyvenime vaikams iš tiesų trūksta didvyriškumo, daugumai rūpi tik materialūs daiktai. O apie gerus darbus dažnai yra pamirštama.
Paskutinis kūrinys „Brolis“, drįsčiau sakyti, nelabai patiko, nes jame maža veiksmo, nuotykių, žaismingumo. Aš taip pat turiu už save jaunesnį brolį, todėl manau, kad rašytojai reikėjo labiau atskleisti vaikystės išgyvenimus, brolio ir sesers santykius. Tai bus nelabai vaikų mėgstamas apsakymas. Tačiau, kai jį skaitau močiutei, ji prisimena savo jaunystę, kai pirmą kartą važiavo vikšriniu traktoriumi. Pasakoja apie tuos laikus, kai pievose žydėjo kvapnūs žolynai spalvingais žiedais, telkšojo pasipuošusios karklynais balos su garsiais varlių koncertais. Šiuo metu ir kaime pievos sukultūrintos, praradusios savo grožį, nebekvepia džiovintu šienu, o karvių likę vos kelios... Šio apsakymo ištraukos tiktų vaikų pasaulio pažinimo vadovėlyje, kad jie sužinotų apie savo tėvų ar senelių gyvenimą netolimoje praeityje. Dauguma kaimo tradicijų ir papročių jau išnyko, pasikeitęs ir gyvenimo būdas.
Vis dėlto noriu pagirti rašytoją už gebėjimą atskleisti veikėjų, tegul ir mažų vaikų, išraiškingus charakterius, už įtaigų miesto aplinkos, kaimo, miško vaizdų aprašymą. Kuo puikiausiai galėjau įsivaizduoti Vilnių, jo gatveles, Nerį ir jos lubinais it dangus apaugusius krantus. O ir dailininkės iliustracijos labai paprastos, spalvingos, įdomios tuo, kad nupieštos ant pageltusio sąsiuvinio lapo. Jos dar labiau įteigia mintį, kad pasakojama apie mokyklą ir mokyklinio amžiaus vaikus, kas man ir mano bendraamžiams gerai pažįstama.
Indrė Urbaitė, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, 7 klasės mokinė
Recenzijų konkursas
|