
Paukščių miegas: proza / Tomas Vaiseta. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014. – 127 p. – (Pirmoji knyga). – ISBN 978-9986-39-813-4
Apsakymai, kuriuos pavadinti istoriniais būtų teisinga, bet – per siaura. Apsakymai, kuriuos pavadinti psichologiniais irgi būtų teisinga, bet irgi – per siaura. Tai ir kuria unikalų Tomo Vaisetos prozos stilių, kuriame susikerta intymiausi žmogaus išgyvenimai, slapčiausi kompleksai, tragiškiausios patirtys, fantasmagoriškiausios vizijos ir istoriniai įvykiai, kiekvienam pažįstami ir atpažįstami – iš knygų, iš tėvų ir senelių pasakojimų, iš asmeninės patirties. Taip žmoguje atsispindi epochinės istorijos slinktys.
Šiandieninės lietuvių kūrybos kontekste debiutanto proza atrodo esanti iš esmės kitoniška.
Apie knygą ir autorių:
2015 Nr. 1. Kailas Spenseris. Patologijos paukštis, kuris sako: aš numiriau (Tomas Vaiseta. Paukščių miegas), p. 187

2015 06 23. Ilona Osipova. Trauminės atminties sapnai – nepatogi, bet patogią nišą radusi proza

2015 06 03. Laura Sintija Černiauskaitė. Tiesos trupiniai miegantiems paukšteliams

2015 01 17. Dovilė Barvičiūtė. Brandi literatūra – ne saldainių dėžutė

2015 01 15. Deividas Preišegalavičius. Intymūs autoriai: Vaiseta, Drungilas, Gombrichas

2015 01 15. Tomas Vaiseta: „Tobuloje visuomenėje būčiau skaitytojas“

2015 01 13. Tomui Vaisetai įteikta Kazimiero Barėno literatūrinė premija

2014 12 15. Sapnai, literatūra ir istorija (knygų apžvalga)

2014 10 06. Neringa Mikalauskienė. „Paukščių miegas“ ‒ daugiau nei istorinė proza

2014 09 12. Jurga Tumasonytė. Tomas Vaiseta: laimingi debiutuojančio prozininko atsitiktinumai

|