Draugai








 
 



Ką atrakina manyje knyga?

2014-01-29

 





Alytaus Jotvingių gimnazijoje lankėsi vienas iš knygų nominantų – Jonas Kalinauskas – poetas, scenaristas, Salomėjos Nėries, Jotvingių, Poezijos pavasario premijų laureatas. Jo poezijos knyga „Mano sodo vagis“ pretenduoja tapti geriausia metų poezijos knyga.

J. Kalinauskas – realybės poezijos bei tradicinės agrarinės pasaulėjautos atstovas. Pagrindinė knygos tema – aštriai juntamas laikas, gyvybė ir jos nykimas, kaita, persimainanti į naujus pavidalus.

Poezija, anot poeto, moko gyventi ne „klavišinį“, kompiuterinį gyvenimą, o dvasinį. Jei žmogus galėtų tyrinėti savo smegenų veiklą, atrastų atsakymus į visus klausimus. Visa, kas yra šioje knygoje, atspindi jo, kaip poeto, pasaulio suvokimą. Poezija – savotiška vienatvės išraiška. Žmogui norisi atsiriboti nuo visko, pabūti vienam, pamąstyti. O mąstyti galima su knyga. Viena iš žmogiško tragizmo priežasčių – mes norime vis daugiau, daugiau, negu mums reikia. Jeigu mes turėtume daugiau išminties kažko atsisakyti, gyventume žymiai geriau. Poetas nemato priežasčių, kodėl dabartinio žmogaus gyvenimas pasikeistų į gerąją pusę. Žmogus ir žmonija neturi ateities. Klimato kaita yra įspėjimas, kad kažką darome blogai. Žmonija nežino savo istorijos.

Kad būtų aiškiau, knygą reikia skaityti nuo pradžios iki galo, tai išgriebtos akimirkos iš paties poeto ir kitų gyvenimų. Knygoje veikia herojai – vieni atstovauja tamsiąsias puses, kiti – gerąsias, beveik visi turi prototipus gimtajame poeto kaime. Eilėraščiai įvairiapusiški, atspindi įvykius, buvusius gyvenime. Iš kelių paties autoriaus ir gimnazistės Modestos Griškaitės perskaitytų eilėraščių, iš jo pamąstymų, kas yra kūryba, dėliojosi savitas poezijos pasaulis.  

Pasakojo apie vaikystę Suvalkijos vienkiemyje, mokyklinius metus Panemunėje, studijų laikų ekspedicijas į Tolminkiemį, Donelaičio palaikų paieškas, drąsiuosius jotvingius, išnykusias baltų tautas, Kinijos ekonomiką ir pomirtinį gyvenimą bei egzorcistus. Poetas mėgsta keliauti, lankytis garsiausiuose muziejuose. Kaip pats sakė, rašyti nemėgsta, tik gimusios mintys nepaleidžia, tarsi beldžiasi į sielą ir prašosi būti užrašomos. Visada rašo tik pieštuku, ant paprasto popieriaus, nepripažįsta kompiuterio. Rinkinio pavadinimas – tai praėjusio laiko, turėtų ir prarastų namų metafora. Sodo nebėra, bet jo vagis – gyvas.

„Mano sodo vagis“ yra parašytas Meistro jotvingio ranka – tą turėjo pripažinti Druskininkų poetinis ruduo“ (A. A. Jonynas).




Vilija Dranginytė
,
Alytaus Jotvingių gimnazijos bibliotekininkė

 

 

Organizatoriai

    
      






 
 

 


 

 
 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.