Draugai








 
 



Vaizdai iš gyvenimo Antano Šimkaus

2013-12-03


Apmaudu, tačiau jauniesiems skaitytojams knygų šiemet išleista nedaug – Metų knygos rinkimuose neliko paauglių knygų kategorijos. Stebina kitas dalykas – vis daugiau suaugusiems rašančių autorių ima rašyti vaikams. 2013 m. vaikų knygų kategorijai pateiktos penkių lietuvių rašytojų – Antano Šimkaus, Kęstučio Navako, Tomo S. Butkaus, Vitalijos Lapinos ir Ingridos Vizbaraitės – knygos. Autoriai ne tik rašo vaikams, bet ir dalyvauja susitikimuose su jaunaisiais skaitytojais.

Lapkričio 27-ą dieną Vilniaus Žemynos progimnazijos ketvirtokai turėjo galimybę susitikti su knygos „Vaizdai iš gyvenimo bobulytės ir kt.“ autoriumi poetu Antanu Šimkumi. Susitikimą organizavo Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro skaityklos vedėja Jūratė Pocienė ir Žemynos progimnazijos bibliotekos vedėja Janina Bėruvienė. Renginio pradžioje bibliotekos vedėja J. Bėruvienė pristatė auditorijai visus penkis į geriausios vaikų metų knygos kategoriją pretenduojančius kūrinius.

Bet kodėl į susitikimą su moksleiviais buvo pakviestas būtent Antanas Šimkus? Atsakysime, pasikliaudami auditorijos nuomone, išskyrusia A. Šimkaus kūrinį iš kitų pateiktų knygų: „Juokinga, išraiškinga, įdomi, pamokanti, nepaprasta...“ – teigė vienas mokinių. Kitam ši knyga pasirodė „pati įdomiausia, šmaikščiausia poezijos knyga, kurią teko skaityti...“. Visi mokiniai pabrėžė knygos nuotaikingumą, žavėjosi netradiciniu bobulytės paveikslu. Vėliau viena mokytoja pastebėjo, kad tai, ko gero, antras atvejis lietuvių kultūroje, kai senatvė vaizduojama patraukliai (pirmasis – estrados atlikėjo „Nerijos“ ansamblio nario Stasio Povilaičio sudainuota „Senelė mūsų jauna“).

Norėdami atsidėkoti knygos autoriui už jaukią popietę, ketvirtokai, padedami mokytojų (Vitos Petrauskienės, Daivos Šukienės, Linos Čepaitienės ir Marijos Antulienės) parengė jiems įsimintiniausių knygos epizodų inscenizacijas. Mokiniai suvaidino scenas apie katės gelbėjimą, apie bobulytės kelionę mokėti mokesčių ir apie pavasario laukimą. Žiūrovus nustebino ir daug gerų emocijų sukėlė mažosios bobulytės. Mergaitės, vaidinusios bobulytes, buvo išradingos, kiekviena mokėjo bobulytę parodyti vis kitaip. Atskiro pagyrimo verta bobulyčių apranga. Kiekvieną suvaidintą vaizdelį lydėjo gausūs plojimai ir juokas. Plojimų susilaukė ir atskiri personažai. A. Šimkus, tikėjęsis įprastos susitikimo formos (klausimai-atsakymai), buvo maloniai nustebintas vaikų paruošto vaidinimo.

Po nuotaikingo vaidinimo, pradžiuginusio ir poetą, ir vaikus, jaunieji skaitytojai dar kurį laiką galėjo pabendrauti su poetu ir užduoti jam pačių įvairiausių klausimų. Vaikai domėjosi, kiek A. Šimkui metų, kada pirmą kartą įsimylėjo, per kiek laiko parašomas eilėraštis ar knyga, kokių augintinių turi, kokios buvo poeto mėgstamiausios pamokos ir kada gavo pirmąjį dvejetą. Ketvirtokai sužinojo, kad mokykloje Šimkus nebuvo itin pavyzdingas mokinys, labiausiai mėgo literatūros ir fizinio lavinimo pamokas, pirmą kartą įsimylėjo trečioje klasėje, o rimčiau – būdamas keturiolikos.

Taip pat autorius papasakojo knygos atsiradimo aplinkybes. „Bobulytės“ idėja buvo brandinama maždaug pusę metų, bendradarbiaujant su knygos iliustruotoja Ieva Babilaite. Poetas norėjo parodyti nenuobodžią, linksmą senatvę. Vaikų literatūros centro skaityklos vedėjos J. Pocienės paklaustas, ar toks bobulytės paveikslas, kokį matome knygoje, nėra per daug negatyvus, svarstė, kad ši bobulytė tikrai nemoko blogų dalykų, neskatina elgtis netinkamai. Greičiau ji parodo, kaip išsisukti iš pačių įvairiausių situacijų.

Baigdamas susitikimą, poetas A. Šimkus jauniesiems skaitytojams užsiminė ketinąs rašyti „bobulytės“ tęsinį ir prižadėjo laikytis duoto žodžio, o vaikai atsisveikindami poetui padovanojo „bobulytiškų“ dovanų: giros ir riestainių, linkėjo visada turėti kažką daugiau nei riestainio skylę, o draugus skatino balsuoti už labiausiai patinkantį kūrinį metų vaikų knygos rinkimuose.

Dovanų poetui turėjo ir Nacionalinės bibliotekos Vaikų literatūros centras. Aptarnavimo skyriaus vedėja Aleksandra Strelcova A. Šimkui padovanojo knygą apie Vaikų literatūros centrą „Nuotykis, kuris niekada nesibaigs“, o visiems vaikams – knygų skirtukų.

Parengė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto ketvirto kurso studentai Rasa Milerytė ir Vytautas Varanius

Nuotraukos Jūratės Pocienės

 

Organizatoriai

    
      






 
 

 


 

 
 
© 2008-ieji - Skaitymo metai. Visos teisės saugomos. Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.